Writing /home/atvirasalus/aludariuklubas.lt/wiki/data/cache/5/57b77f56ce95de602d196041ec4eb0c7.i failed
Unable to save cache file. Hint: disk full; file permissions; safe_mode setting.
Writing /home/atvirasalus/aludariuklubas.lt/wiki/data/cache/5/57b77f56ce95de602d196041ec4eb0c7.metadata failed
Writing /home/atvirasalus/aludariuklubas.lt/wiki/data/cache/5/57b77f56ce95de602d196041ec4eb0c7.i failed
Unable to save cache file. Hint: disk full; file permissions; safe_mode setting.
Writing /home/atvirasalus/aludariuklubas.lt/wiki/data/cache/5/57b77f56ce95de602d196041ec4eb0c7.xhtml failed

Apynių dauginimas ir sodinimas

Apyniai gali būti dauginami trimis būdais - vegetatyviai šakniniais auginiais bei stiebiniais auginiais, taip pat ir sėklomis. Sėklomis dauginti nerekomenduojama, nebent norite užsiimti selekcine veikla.

Dauginimas šakniniais auginiais (rizomomis)

Apynio keras apie 3 augimo metus pradeda leisti požeminius stiebus - rizomas. Šiuos stiebus atidalinus (vėlyvą rudenį arba pavasarį), galima gauti naujos sodinamosios medžiagos.

Sodmenų kiekį iš kero galima padidinti keliais būdais:

  1. Augalo augimo metu apkasti kerą, suformuojant nedidelį kupstą. Pasibaigus vegetacijai, supiltą kupstą išardžius galima nuo šaknies atidalinti susiformavusius sodmenis.
  2. Vegetacijos metu kloti apynio stiebus ant žemės ir juos užpilti žemėmis. Stiebai augalui augant sustorėja ir virsta požeminiais stiebais, kuriuos galima naudoti sodmenų gamybai.

Atidalinant rizomas, svarbu, kad ant sodmens liktų bent pora gyvybingų pumpurų.

Kadangi šakniniai auginiai, gauti šiais būdais yra arti žemės paviršiaus, juos geriausia kasti rudenį arba, jei kasama pavasarį, tinkamai paruošti žiemai, kad nenušaltų - apkasti storesniu žemės sluoksniu, perpuvusiu mėšlu, numpjauta žole ar kitu mulču.

Dauginimas stiebiniais auginiais (gyvašakėmis)

Apynius galima dauginti ir stiebiniais auginiais. Tam vegetacijos metu išpjaunamos apynio stiebo dalys su 1-3 lapų poromis bei 5-8 cm ilgio stiebo atkarpa žemiau apatinės lapų poros. Apatinę lapų porą reikia nuskabyti, išskyrus tuos atvejus, kai yra tik viena lapų pora. Sodmenų apatinę dalį rekomenduojama suvilgyti įsišaknijimą stimuluojančiomis medžiagomis arba medumi. Paruoštas sodmuo sodinamas į vazonėlį, (jei yra daugiau nei 1 lapų pora, apatinės lapų poros vieta turi būti po žeme, jei lapų pora tik viena, ji turi būti virš žemės), paliejamas, dedamas į skaidrų celofaninį maišelį ir užrišamas. Maišelis reikalingas, kad sodmuo neprarastų drėgmės iki pradės vystytis šaknų sistema. Laistyti pagal poreikį, prižiūrėti, kad neišdžiūtų, galima apipurkšti. Kaip natūralų augimo hormoną galima į laistymo vandenį dėti gluosnio, karklo arba blindės jaunų šakelių viršūnių (~2,5 cm ilgio), palikti pastovėti kelias dienas ir ištrauka laistyti augalus arba tiesiog į 1 litrą vandens įdėti tabletę aspirino. Salicilo rūgštis yra augalų hormonas, skatinantis gynybą nuo patogenų, taigi mažina tikimybę, kad sodmuo supus. Norint, kad sodinukai greičiau/kokybiškiau įsišaknytų, reikia naudoti šaknijimąsi skatinančius hormonus (heteroauksiną/IBA).

Jei sodmuo turėjo tik vieną porą lapų, jį sodinti vazonėlyje šiek tiek giliau, o paaugus ir suformavus naujas lapų poras, senus lapus rekomenduojama nuskabyti ir bamblius užpilti žemėmis, tam kad paskatinti šakniastiebio formavimąsi. Šitaip padaugintus apynius taip pat reikia saugoti nuo šalčių, nes šaknų sistema nespėja pilnai susiformuoti.

Sodinimas į nuolatinę augimo vietą

Aš rekomenduoju apynius sodinti taip:

0. Parenkama vieta sodinimui - Gera žemė su geru drenažu, daug saulės, užuovėja ir kad būtų kur apyniui lipti.

1. Iškasama 30x30x30 cm duobė. Į geresnę žemę vertikaliai, pumpurais į viršų sodinamas apynio sodinukas ir užpilamas ~5 cm žemių sluoksniu. Jei gresia šalnos, uždengiamas storiau šiaudais, agroplėvele ar dar kažkuo.

2-3. Apyniui augant, duobė po truputį pildoma žemėmis.

4. Duobė pilnai užpildoma žemėmis, apyniui paruošiama atrama lipimui. Toks sodinimo būdas leidžia po pirmų metų turėti gerokai stipresnę apynio šaknų sistemą.

Prisijungę aludariai