Ar žinote kuo skiriasi kristalinis ir karamelinis salyklai?

Imant domėtis apie salyklus, aptinkame, kad be pagrindinio salyklo yra begalė specialių salyklų rūšių ir dvi iš tokių yra kristalinias (angliškai - crystal) ir karamelinis (angliškai - caramel) salyklai. Pakankamai dažnai karamelinis ir kristalinis salyklai yra tapatinami, tačiau skirtumų šie salyklai visdėlto turi.

Pagrindinis skirtumas yra žaliava. Kristaliniame salykle pagrindinis ingridientas paprastai yra miežiai, tuo tarpu kai karamelinis salyklas yra daromas dažniausiai iš kitokių grūdų, tokių kaip rugiai ar kviečiai.

Kitas didelis skirtumas yra gamybos procesas. Kristalinio salyklo atveju imamas jau paruoštas, krosnyje išdžiovintas salyklas, jis sudrėkinamas, tada skrudinamas, vėliau vėl džiovinamas krosnyje. Karamelinis salyklas yra gaminamas naudojant specialų kaitinimo procesą tuoj po daiginimo, dar nespėjus išdžiovinti „žalią“ salyklą krosnyje. Skirtingai nuo kristalinio salyklo, karamelinių salyklų ruošime naudojama didesnė temperatūra, kuri suteikia daugiau spalvos ir skonio. Kristalinio salyklo atveju pradžioje yra naudojamas mažesnis karštis ir, kai paviršius yra išdžiovinamas, yra paduodamas didesnis karštis fermento aktyvumui padidinti.

Dar vienas skirtumas apima skonį. Kristaliniai salyklai yra dažnai žinomi kaip turintys aiškaus saldumo, o karameliniai salyklai saldumo turi mažiau. Karameliniuose salykluose, cukrūs yra konvertuojami į ilgas grandines, kad jie nevirstų į paprastus cukrus salinimo procese. Šis procesas suteikia karameliniui salyklui salyklinio saldumo, tuo tarpu kai kristalinis salyklas yra saldžių irisų skonio.

Tiek Kristaliniai, tiek karameliniai salyklai gali būti įvairaus tamsumo (paprastai nuo 10L iki 220L (25-290 EBC)) , kuris dažnai priklauso nuo atskiro gamintojo.

Galop verta pastebėti, kad šie išaiškinimai ir klasifikavimai nėra standartizuoti, o išplaukia iš nerašytų alaus darymo taisyklių bei tradicijų ir gali būti interpretuojami savotiškai.

Giedrius Erstikis