Receptas / MIDuSS III (Bochet)
Informacija
Kiekis:
8 litrai
Efektyvumas:
75 %
Stilius:
Aludaris:
Peckelis Receptas sukurtas:
2014 m. rugsėjo 15 d.
Receptas modifikuotas:
2015 m. kovo 13 d.
Parametrai
|
OG:
1.114
|
|
|
FG:
1.065
|
|
|
ABV:
6.4 %
|
|
|
IBU:
0
|
|
|
EBC:
85
|
|
|
IBU/OG:
0.00
|
kartumo nėra, dominuoja salyklas
|
Fermentuojamos medžiagos
| Pavadinimas | Spalva (EBC) | Kiekis (kg) | Kiekis (%) | |
|---|---|---|---|---|
| Medus | 80.1 | 3.000 | 100.0 | |
| 3.000 |
Mielės
| Pavadinimas | Kiekis (g) | Atenuacija (%) | |
|---|---|---|---|
| Bioferm Champ | 7.0 | 43 | |
| Bioferm Champ | 7.0 | 43 |
Pastabos
Medus karamelizuojamas, skiedžiamas ir fermentuojamas.
Vienžo, surinkau iš visokių pašalių visokius likučius - kristalizuotus, susisluoksniavusius ir t.t. Kadangi kokybė visokia, tai buvo išvirtas Bochet`as - midus iš karamelizuoto medaus. Karštis sulygina:)
Tik atsižvelgiant į daugkartinius dirbančiųjų prašymus:DDD
Imamas medus, kokybė neturi jokios reikšmės. Galima sunaudoti įvairiausius kelių metų likučius, bet galima "deginti" ir šiųmetį liepinį, jei barbarai.
Medus dedamas į diiiidelį puodą (virimo/karamelizacijos metu jo tūris padidėja iki 7-8 kartų! - skaičiuokit) ir ant nestiprios ugnies užverdamas. Virti geriau truputį pamaišant, kol išgaruos meduje esantis vanduo ir temperatūra ims kilti virš 100C. Čia prasideda plonumai. Yra du variantai - grubus viduramžių ir saikingas šių dienų.
Grubusis - ugnis didinama, virimas intensyvus. Verdam, kartkartėmis pakeldami į viršų pamaldžiai nustatytas akis ir laukiam, kol iš mūsų puode esančios substancijos pradės kilti tokie melsvoki, sakyčiau, dūmai. Tai ženklas. Puodą merkiam į šaltą vandenį, kad stabdyt tolesnę karamelizaciją ir vėsinam iki apytiksliai 100- 105C. Tada supilam pasiskaičiuotą reikiamą kiekį verdančio (geriau kokį pusvalandį pavirinto) vandens (pageidautina 5.2 pH). Prasiskiedžia normaliai, jei neatšaldėm per daug. Jei per daug - karamelė. Ištirps per dvi dienas:) Vėsinam, pilam į fermenterį....toliau žinot.
Saikingas šių dienų. Iki temperatūros kilimo viskas taip pat. Tada i rankas termometrą ir ugnį pasireguliuojam, kad temperatūra būtų apie 125-127C. Taip kaitiname, kol gražiai paraus. Spalva labai neblogai tikrinasi lašiuku verdamo medaus ant balto popieriaus lapo. Čia galima ir sustoti (vėsinam, skiedžiam ir t.t.) - midus bus gražiai raudonas, bet nelabai Bochet`as. Galim kaitinti toliau, temperatūrą keliant iki 147-152C. Galim laukti iki dūmų, galim stoti, kada panorėję. Tik reikia turėti galvoje, kad baigiamosiose kaitinimo stadijose viskas vyksta labai greitai, taip kad nepražiopsokite vėsinimo, bo gausit vertingos medaus anglies:)
Dar kas. Fermentacija 20 -22C temperatūroje (bet čia kiekvienas renkasi, kaip ir mieles). Fermentacija ilga, labai netgi (šituo receptu 09 17/10 15/02 01). Antrinė su naujų mielių porcija.
Tiek trumpai:)
Vienžo, surinkau iš visokių pašalių visokius likučius - kristalizuotus, susisluoksniavusius ir t.t. Kadangi kokybė visokia, tai buvo išvirtas Bochet`as - midus iš karamelizuoto medaus. Karštis sulygina:)
Tik atsižvelgiant į daugkartinius dirbančiųjų prašymus:DDD
Imamas medus, kokybė neturi jokios reikšmės. Galima sunaudoti įvairiausius kelių metų likučius, bet galima "deginti" ir šiųmetį liepinį, jei barbarai.
Medus dedamas į diiiidelį puodą (virimo/karamelizacijos metu jo tūris padidėja iki 7-8 kartų! - skaičiuokit) ir ant nestiprios ugnies užverdamas. Virti geriau truputį pamaišant, kol išgaruos meduje esantis vanduo ir temperatūra ims kilti virš 100C. Čia prasideda plonumai. Yra du variantai - grubus viduramžių ir saikingas šių dienų.
Grubusis - ugnis didinama, virimas intensyvus. Verdam, kartkartėmis pakeldami į viršų pamaldžiai nustatytas akis ir laukiam, kol iš mūsų puode esančios substancijos pradės kilti tokie melsvoki, sakyčiau, dūmai. Tai ženklas. Puodą merkiam į šaltą vandenį, kad stabdyt tolesnę karamelizaciją ir vėsinam iki apytiksliai 100- 105C. Tada supilam pasiskaičiuotą reikiamą kiekį verdančio (geriau kokį pusvalandį pavirinto) vandens (pageidautina 5.2 pH). Prasiskiedžia normaliai, jei neatšaldėm per daug. Jei per daug - karamelė. Ištirps per dvi dienas:) Vėsinam, pilam į fermenterį....toliau žinot.
Saikingas šių dienų. Iki temperatūros kilimo viskas taip pat. Tada i rankas termometrą ir ugnį pasireguliuojam, kad temperatūra būtų apie 125-127C. Taip kaitiname, kol gražiai paraus. Spalva labai neblogai tikrinasi lašiuku verdamo medaus ant balto popieriaus lapo. Čia galima ir sustoti (vėsinam, skiedžiam ir t.t.) - midus bus gražiai raudonas, bet nelabai Bochet`as. Galim kaitinti toliau, temperatūrą keliant iki 147-152C. Galim laukti iki dūmų, galim stoti, kada panorėję. Tik reikia turėti galvoje, kad baigiamosiose kaitinimo stadijose viskas vyksta labai greitai, taip kad nepražiopsokite vėsinimo, bo gausit vertingos medaus anglies:)
Dar kas. Fermentacija 20 -22C temperatūroje (bet čia kiekvienas renkasi, kaip ir mieles). Fermentacija ilga, labai netgi (šituo receptu 09 17/10 15/02 01). Antrinė su naujų mielių porcija.
Tiek trumpai:)